Valdemaras pakvietė Krasną arbatos. Šis vaikinas tikėjosi, kad jam reikės stebėti ją gamtos apdaru, bet tai turi būti jo laiminga naktis. Prieš tai vanduo arbatai buvo net verdantis, šis kūdikis buvo apsiaustas. Per trumpą laiką pamiršo apie arbatą ir pradėjo daryti tai, ką daro paaugliai, būdami vieni. Jis negalėjo pakankamai atsigauti nuo jos linksmų papų, bet jis tikrai mylėjo, kai jis nesuvokiamai įstūmė į jos drėgną kiaurymę.
